











გალერეა
ფორუმი
|
|

ბორჯომი
balneologiuri da klimaturi kurortia araCveulebrivi parkebiT. igi
mdebareobs Tbilisidan 150 km daSorebiT,
mdinare mtkvris
dablobsa da misi ori Senakadis (borjomulasa da gujareTiswylis)
tyian
xeobaSi (810
m. zRvis donidan).
qalaqis maxloblad, 850-dan 2200 m. simaRlemde ganlagebulia borjonis
nakrZali, sadac
SexvdebiT
aRmosavleTis naZvs, nordmanis
soWs, fiWvsa da wifels, muxas, rcxilas, Telas, wablsa da sxv. am tyeebSi
uamravia kavkasiuri iremi, Sveli da sxva cxovelebi.
borjomis hava zomierad
notioa. aq zafxuli Tbili
da xangrZlivia, zamTari ki zomierad rbili.
reliefisa da mikroklimatur TaviseburebaTa mixedviT borjomSi gamoiyofa
ramdenime ubani, romelTagan mkurnalobisaTvis gansakuTrebiT xelsayreli pirobebiT gamoirCeva likani, fafa, plato. kurortis
ZiriTadi samkurnalo saSualebaa
mineraluri wylebi,
romlebsac iyeneben sasmelad da balneologiuri samkurnalo procedurebisaTvis
(abazanebi, Sxapebi, inhalacia da sxva). kurortis sxva samkurnalo
saSualebebia klimatoterapia, talaxiT mkurnaloba da sxva. aq sezoni mTeli
welia, Tumca klimatoTerapiuli TvalsazrisiT saukeTeso droa
ivnisi-oqtomberi.
sanatoriumebSi xdeba kuW-nawlavis traqtiT, RviZliT, naRvlsadeni
da saSarde gzebiT, nivTierebaTa cvlis moSliT,
gulsisxlZarRvebiT
daavadebulTa mkurnaloba. aq
Semonaxulia ruseTis bolo imperatoris agaraki, samonastro kompleqsi
timoTesubani(Xs., waRverTan axlos), mravali
sanatoriumi, samxareo muzeumebi.
g uriis
mSvenebaa maRalmTiani,
klimaturi, tyiani kurorti baxmaro, romelic mdebareobs aWara-guriis
mTagrexilze, mdinare baxviswylis xeobaSi(zRvis donidan 2050 m). baxmaro
Coxatauridan
52 km-Taa daSorebuli. misi teritoria erTgvar qvabulia, naZvisa da soWis mravalsaukunovani maradmwvane
tyiT garSemortymuli, romlis zemoTac iwyeba ulamazesi alpuri zona.
baxmaro mdidaria mravalferovani fauniT. aq gvxvdeba daTvi, mgeli, mela,
maCvi, ciyvi, arCvi, Sveli, kurdReli, kodala, Cxikvi, roWo, indauri.
mdinareebSi uxvadaa mTis kalmaxi. kurortis teritoriaze mravali ankara
mdinarea, maT Soris yvelaze wyaluxvia baxviswyali, romelsac 90-ze
meti Senakadi erTvis.
baxmaroSi
zamTari
zomierad rbilia, zafxuli ki zomierad grili(agvistos saSualo temperatura
13,4gradusi). Savi zRvidan monaberi haeris masebis Sedegad aq Serwymulia
mTisa da zRvis klimatis niSnebi. aseTi unikaluri havis, aseve
ultraiisferi
gamosxivebis maRali intensivobis gamo kurorti xelsayrelia filtvebis
anTebis daxuruli formebis, sunTqvis organoTa aratuberkulozuri
daavadebebis, sisxlnaklebobis, nevrasTeniisa da limfadenitis
samkurnalod.samkurnalo sezoni maisidan seqtembramdea.
baxmaroSi yovel wels, fericvalebis dResaswaulze tradiciuli doRi tardeba.

samTo-saTxilamuro
kurorti გუდაური
mdebareobs
yazbegis raionSi,
kavkasionis mTavari wyalgamyofi qedis
samxreT kalTaze, jvris uReltexilis samxreTiT( 1197 m zRvis donidan),
Tbilisidan 120 km daSorebiT. 
dResdReobiT gudaurSi moqmed 3 da 4
adgilian sawevelebs moTxilamureebi 2000 metridan 3006 m. simaRleze
ahyavs(mTa kudebze). amjamad 4 sawevela funqcionirebs. saTxilamuro
trasebis saerTo sigrZe 16 km-ia. saTxilamuri sezoni dekembridan
aprilamde grZeldeba.
bakuriani samTo-klimaturi
kurortia (zRvis donidan 1700m) samTo-saTxilamuro trasebiT, garSemo
mTebis unikaluri mcenareuli safariT da iSviaTi klimaturi pirobebiT. igi mdebareobs
TrialeTis qedis CrdiloeT mTagrexilze,
borjomidan 30 km-ze. borjomsa da bakurians Soris miuyveba wvrili
sarkinigzo xazi, romelic emsaxureba
saTxilamuro sportis moyvarulebs da
mravalricxovan turistebs. or saaTSi, ramdenime vagoniani patara
lokomotivi faravs borjomidan bakurianamde gzas. garSemo peizaJebi
mgzavrobas SesaniSnavs xdis.
saTxilamuro sezonis dros aq
funqcionirebs samTo-satyeo klimaturi kurortebi. Hhava
zRvis notiodan zomierad notio kontinenturisaken gardamavalia.
zafxuli zomierad Tbilia
da xangrZlivi, zamTari
Tovliani da civi, Tumca rbili. Tovlis safari, romelic saSualod 64mm sigrZisaa, dekembris dasawyisidan
martis bolomde devs. Bbakurianis midamoebi Semosilia maradmwvane tyiT.
Bbakurianidan koxtagoris mTaze gayvanilia sabagiro gza. mgzavrobisas
SegiZliaT datkbeT bakurianis ulamazesi xedebiT. agebulia saTxilamuro
tramplinebi. aris
botanikuri baRi.
ZiriTadi samkurnalo faqtorebia
mTis klimati
da mzis xangrZlivi naTeba (zamTarSi
dReebi mziania).
bakuriani xelsayrelia limfadenitis, sasunTq organoTa qronikuli
aratuberkulozuri daavadebebis, sisxlnaklebobis samkurnalod.
sezoni mTeli wlis ganmavlobaSia.
abasTumani
mdebareobs samcxe-javaxeTSi,
mesxeTis qedis samxreT ferdobze, md. ocxes gamoqvabulSi(1300 m zRvis
donidan). abasTumnisaTvis damaxasiaTebelia sufTa, gamWvirvale haeri,
zomierad mSrali hava, uqaroba. mTis ferdobebze tyeebia (fiWvi, soWi,
naZvi) ganlagebuli. abasTumnis maxloblad aris abasTumnis astrofizikuri
observatoria. aq zafxuli zomierad Tbilia, zamTari rbili da mziania.
abasTumanSi mkurnaloben filtvebis tuberkulozs. aq mravladaa sustad
mineralizirebuli Termuli wyaroebi, romelTa wylebi gamoiyeneba
sayrden-mamoZravebeli aparatisa da misi Tanmdevi daavadebebis, agreTve
nervuli sistemis, ginekologiuri da sxva daavadebebis samkurnalod.
samkurnalo sezoni mTeli wlis ganmavlobaSia.
balneologiuri kurorti nabeRlavi mdebareobs mTis swrafi da ankara mdinaris, gubazeulis sanapiroze(zRvis donidan 400
m). igi
Caflulia wiwvovani da foTlovani tyis masivSi da ganTqmulia unikaluri
klimaturi da balneologiuri pirobebiT. aq gamodis Zvirfasi mineraluri
sasmeli wyali `nabeRlavi~, romelic warmatebiT gamoiyeneba kuW-nawlavis
traqtis, RviZlisa da sanaRvle gzebis, Tirkmlebis, Zval-saxsrebis
samkurnalod. igi ixmareba rogorc dasalevad, aseve abazanebis saxiT.
საირმე
balneoTerapiuli da klimaturi kurortia
imereTSi. igi mdebareobs mesxeTis qedis Crdilo ferdobze, 915 m simaRleze
zRvis donidan, md. wablariswylis xeobaSi. igi Semortymulia naZvnari tyeebiT. sairme moicavs 19 aTas heqtar
teritorias. aq zafxuli
zomierad Tbilia, zamTari-rbili. samkurnalo saSualebaa mineraluri wyali,
romelic gamoiyeneba sasmelad.
mdinare wablaris marjvena mxares mdebareobs sairmis
N1
da
N2 mineraluri
wylebi, N3
mineraluri wyali ki
mdinaris marcxena mxaresaa.
sairmeSi mkurnalobas gadian saWmlis momnelebeli da Sardgamomyofi
organoebis, nivTierebaTa cvlis darRvevis mqone avadmyofebi.
sairmes asi wlis
istoria aqvs.
შოვი
baleneo-klimaturi kurortiaა raWaSi. igi
mdebareobs didi kavkasionis mTavari qedis samxreT ferdobze(1600 m zRvis
donidan).
aq aris notio hava, zafxuli zomierad Tbilia(saSualo
temperetura agvistoSi 16 gradusi),
zamTari ki zomierad rbili. aq
mkurnaloben klimatoTerapiiT da naxSirorJangis hidrokarbonatuli
kalcium-natriumis wyaroebiT, romlebic SovSi mravladaa da romelTa wyalsac
sasmelad iyeneben. aq SesaZlebelia sasunTqi gzebis aratuberkulozuri
saxis, saWmlis monelebis, sanaRvle
da
saSarde gzebis, meoreuli sisxlnaklebobis,
nervuli sistemis da sxva saxis
daavadebaTa mkurnaloba. Sovis sakurorto sezonia ivnisi-oqtomberi.
mTis
klimato-balneologiuri kurorti uwera mdebareobs md. rionis marjvena
sanapiroze, q. onidan 10 km-Si (900
m zRvis donidan). uwera gamoirCeva lamazi landSaftiT, unikaluri
haviTa da samkurnalo mineraluri wylebiT(28 saxis). igi mTlianad
moqceulia wiwvovan, naZvnar da Sereuli tyis SuagulSi. Aaq zamTari zomierad civia(5 gradusi),zafxuli
- xangrZlivi da
Tbili(17 gradusi). aqauri hava saukeTesoa mozardTa gakaJebisa da
profilaqtikisaTvis, xolo mineraluri wylebi, Tavisi gemovnuri Tvisebebis
garda, uebari saSualebaa RviZlisa da kuW-nawlavis daavadebaTa
samkurnalod. uweraSi sezoni maisidan oqtombramdea.
kurorti baTumi
mdebareobs Savi zRvis samxreT-aRmosavleT sanapiroze, igi mniSvnelovani
turistuli da kulturuli centria aWaris regionSi.
baTumis mSvenebaa
SavizRvispireTis ulamazesi dasvenebisa da kulturis zRvispira parki-
musikaluri fantaniT, sazafxulo kafe-barebiT, saCogburTo kortebiT.
baTumSi hava zRvis notio subtropikulia. aq zamTari Tbilia, zafxuli -
cxeli. ianvarSi saSualo temperatura 7,1°C,
agvistoSi ki
24-26°C-ia.
aq xSiria
kokispiruli wvima, Tovli iSviaTad modis da male dneba. baTumSi da mis
midamoebSi gavrcelebulia mravalnairi subtropikuli mcenare, gvxvdeba
agreTve citrusovani mcenareebic. gorakebi kolxuri bunebrivi tyiT aris
dafaruli. baTumi klimaturi kurortia. aq mTavari samkurnalo faqtoria
zRva.aq kurnaven Zvlebis saxsrebs, jirkvlebis, kanis
daavadebebs,qronikul malarias, raqits, centraluri nervuli sistemis
daavadebebs.
zRvispira
klimatur-balneologiuri kurorti maxinjauri mdebareobs baTumis
CrdiloeTiT, igi cnobilis gogordis abazanebiTa da samedicino plaJebiT. aq
ZiriTadi samkurnali faqtoria halioTerapia, gogirdovani abazanebi
sasargebloa saxsrebisa da periferiuli nervuli sistemis daavadebebisaTvis
da ginekologiuri mkurnalobisTvis. maxinjaurSi mkurnaloben sasunTqi
gzebis (aratuberkuluzuri warmoSobis) daavadebebs da gulsisxlZarRvTa
daavadebebs.
kurorti
“mwvane koncxze” gaSenebulia msoflios erT-erTi unikaluri baTumis
botanikuri baRi (111 ha). misi reliefi mTagoriania, xolo niadagi-
wiTelmiwa. misi mcenareTa koleqcia Seicavs 5000-ze met saxeobas. aq
yvela pirobaa zRvaze da bunebaSi dasvenebisaTvis
kurorti cixisZiri
mdebareobs baTumis CrdiloeTiT cixisZiris maRlobze, romlis kalTebi
c icabod eSvebian zRvaSi da qmnian koncxs, romelic plaJs samxreT da
CrdiloeT nawilebad hyofs.samxreT plaJi farTo da qviSiania, amave dros
sanapiro Rrmaa, xolo CrdiloeT sanapiro ki Txelia. kurorti zRvis donidan
60-90n metr simaRlezea.aq mTavari samkurnalo faqtoria zRvisa da mzis
abazanebi, romelic sasargebloa sasunTqi gzebis aratuberkulozuri da
gul-sisxlZarRvTa da nervuli sistemis daavadebebisaTvis. ciXisZirSi
mdebareobs uZvelesi “petra-qajeTis” cixe (VI s.).
kurorti qobuleTi
mdebareobs Savi zRvis napiras. igi zRvis donidan 5 metr simaRleze a.
qobuleTis plaJi wvril-qviSiania. kurortisTvis damaxasiaTebelia mzis uxvi
radiacia, romelic karg pirobebs qmnis helioTerapiisaTvis. aq kurnaven
Zval-saxsrebis, limfuri jirkvlebisa da sxva organoebis tuberkuliozs,
bronqialur asTmas,gulsisxlZarRvTa daavadebebs.
kurorti beSumi
mTis klimaturi da balneologiuri kurortia aWaraSi. igi mdebareobs
arsianis qedze, goderZis uReltexilis mimdebare teritoriaze, zRvis
donidan 1930 metrze.kurorti mdidaria wiwviani tyeebiT. aq zafxuli
zomierad grilia (17,0°C)
da zamTari zomierad rbili(-5,0°C).
kurortis mTavari
samkurnalo faqtoria haeris gamWirvaleoba, umniSvnelo tenianoba,mzis
ultraisferi sxivebis siuxve, mineraluri wylebi da mdidari flora.aq
mkurnaloben sunTqvis organoTa aratuberkulozur daavadebebs,
sisxlnaklebobas, bavSvTa qronikul daavadebebs. sezoni- ivnisi-seqtemberi.
ureki
zRvispira klimaturi kurortia Savi
zRvis piras, baTumsa da foTs Soris. aq aris zRvis subtropikuli hava.
zafxuli cxelia. zRva ar gamoirCeva didi siRrmiT, rac gansakuTrebiT
xelsayrelia bavSvebisaTvis. plaJi qviSiania. urekSi ZiriTadi samkurnalo
faqtorebia zRvis hava da magnituri qviSa. aqauri qviSa Seicavs didi
raodenobiT magnitur nawilakebs, rac bunebriv sakurorto faqtorad aris
aRiarebuli. igi dadebiTad moqmedebs gul-sisxlZarRvTa sistemaze, sasunTq
organoebze, saxsrebis zogierT daavadebaze da nevrozze. gansakuTrebiT
sasargebloa bavSvebisTvis da mozardTaTvis.
wyaltubo balneologiuri
kurortia imereTSi. igi mdebareobs md. wyaltubos dablobze. aq zafxuli
Zalian Tbilia, zamTari - rbili. bevria unikaluri mineraluri wyaro,
romlebic gamoiyeneba samkurnalo procedurebisaTvis. warmoebs sisxlis
mimoqcevis organoTa, sayrden-mamoZravebeli, ginekologiuri da nervuli
sistemis daavadebaTa mkurnaloba.

subtropikul tyeebSi Cafluli mTis gamajansaRebeli kurorti nunisi
mdebareobs xaragaulis raionSi 720-760 m. zRvis donidan. .hava aq
subtropikulia, zamTari-civi, zafxuli ki zomierad Tbili. kurorti cnobilia
mineraluri wyaroebiT, romlebic sasargebloa iseTi daavadebebis
samkurnalod, rogoricaa: fsoriazi, neirodermiti, egzema,qronikuli WinWris
cieba, agreTve periferili nervuli sistemis daavadebebi, nevralgia,
nevriti, radikuliti.
samkurnalo
talaxebis kurorti axtala gurjaanis siaxloves mdebareobs(412 m
zRvis donidan). igi Tbilisidan 122 km-Taa daSorebuli. axtalaSi hava
zomieri kontinenturia: zafxuli cxelia, xolo zamTari - Tbili, naleqebis
saSualo wliuri raodenobaa 700 mm. kurortis samkurnalo faqtoria
fsevdovulkanuri talaxi, romelsac iyeneben abazanebisTvis, aplikaciebisa
da tamponebisaTvis. kurort axtalas TavianT naSromebSi moixsenieben
vaxuSti batoniSvili(XVIIIs.), istorikosi p. ioseliani da eqimi a.
mesxiSvili(XIX s.). axtalis talaxis samkurnalo Tvisebebis safuZvliani
Seswavla daiwyo kurortologiisa da fizioTerapiis samecniero-kvleviT
institutSi(daarsda 1928) d. javaxiSvilis xelmZRvanelobiT.
axtalaSi aris mozrdilTa da bavSvTa
sanatoriumi, poliklinika, saabazano(talaxsamkurnalo). aq SesaZlebelia
iseTi daavadebebis mkurnaloba, rogoricaa organoTa qronikuli daavadebani,
periferiuli nervuli sistemisa da ginekologiuri daavadebani. sezoni
axtalaSi aprilidan dekembramde grZeldeba.
|